pusiau prezidentinė sistema

pusiau prezidentinė sistema statusas T sritis Politika apibrėžtis Valdymo sistema, kurios institucinei sandarai ir funkcionavimui būdingi tam tikri prezidentinės ir parlamentinės sistemos bruožai. Dažnai vadinama mišriąja, hibridine, kompromisine ir pan.Nors politikos moksluose vieningos nuomonės nėra, ši sistema pripažįstama sui generis. Skiriami svarbiausi bruožai: 1) visuotiniuose rinkimuose fiksuotai kadencijai renkamas valstybės vadovas – prezidentas; jis nebūtinai tampa tikruoju vyriausybės vadovu; 2) prezidentui suteikiamos svarbios konstitucinės galios, pirmiausia veto teisė, aukščiausių valstybės pareigūnų skyrimo ir parlamento paleidimo teisė; 3) vykdomajai valdžiai būdingas dualumas, t. y. prezidentas valdo kartu su ministro pirmininko vadovaujama vyriausybe; jos veiklai būtinas parlamento pasitikėjimas; 4) vyriausybė už savo veiklą ir sprendimus atsiskaito ir prezidentui, ir parlamentui. Sistemos kriterijus politikos moksluose pirmas apibrėžė M. Duverger (1980), jai priskyręs Austrijos, Islandijos, Prancūzijos, Suomijos ir kai kuriuos kitus atvejus. Ypač paplito 20 a. paskutiniame dešimtmetyje; kai kurių autorių teigimu, tokią sistemą pasirinko daugelis postkomunistinių šalių (Bulgarija, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Ukraina ir kt.). Sistemos išpopuliarėjimas leido pagrįsti teiginį, kad ji tinkama transformuoti ir demokratizuoti postkomunistines sistemas, tačiau tik pereinamuoju laikotarpiu; ilgainiui ji taptų parlamentinė arba prezidentinė. LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, pagal Konstitucijoje apibrėžtą valdžios institucijų kompetenciją, „Lietuvos valstybės valdymo modelis priskirtinas parlamentinės respublikos valdymo formai. Kartu pabrėžtina, kad mūsų valstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie vadinamosios mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, valstybės vadovo – Respublikos prezidento, vyriausybės įgaliojimuose bei jų tarpusavio santykių teisinėje konstrukcijoje“. Vienu iš pranašumų laikomas lankstumas (angl. flexibility), kai, priklausomai nuo politinių aplinkybių, pirmiausia dėl parlamento daugumos remiamos vyriausybės ir prezidento politinių programų „santykio“, gali keistis formalios institucijų galios. Esminis trūkumas – dėl sudėtingos institucinės sandaros ir neapibrėžtos kurių nors institucijų kompetencijos dažnai kyla įtampa parlamento, vyriausybės ir prezidento santykiuose. Teisinėje ir politinėje literatūroje etalonu laikoma Prancūzijos V Respublikos valdymo forma. Aukščiausių valstybės institucijų sistemoje prezidentas, kurį Prancūzijoje nuo 1962 tiesiogiai renka tauta, turi didelius įgaliojimus: jis sudaro vyriausybę, ji jam atsakinga. Vyriausybė privalo turėti žemųjų parlamento rūmų – Nacionalinio susirinkimo – pasitikėjimą. Respublikos prezidentas turi teisę skelbti pirmalaikius Nacionalinio susirinkimo rinkimus, referendumą ir t. t. atitikmenys: angl. mixed system; semi-presidential system ryšiai: sinonimas – pusiau mišrioji sistema susijęs terminas – parlamentinė sistema susijęs terminas – prezidentinė sistema susijęs terminas – sambūvis